dirikas

dirikas: 1 dirìkas sm. (2) 1. branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant: Nutrūko dirìkas, belupant veršį Slnt. Paimk dirìką ir nudir̃k avinuo kailį Pln. 2. scom. kas diria, lupa; kas drasko: Užsisuko višta – toki dirìkas ir išdirijo visus daigus Šts.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

dirikas — 2 dirìkas, ė smob. (2) 1. kas diria, lupa, plėšia: Dirìkas esi, kad teip veikiai kelnes nunešiojai Dr. Tylėk, tylėk, o ateis dirìkas su paplėštakiu! (sakoma vaikui gąsdinant) Skd. 2. mušikas: Dirikas [vyras], kurs lupa, muša [pačią] Als.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dirinti — dìrinti, ina, ino tr. 1. M lupti kailį. 2. dzirinti, kirpti: Tėvas vaikui dìrina galvą (plaukus) Brt. 3. plėšti, zulinti: Dirikas, kas drabužius dirin Šts. dirinti; nudirinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paplėštakis — 1 paplėštakis sm. (1) Als, Rt, paplėštãkis (2) Šts baidyklė, kuria gąsdinami vaikai: Dirikas su paplėštakiu jus gali pagauti Brs. Aš nei paplėštakio, nei diriko nebijau Yl. Eik eik, pagaus paplėštakis ir nusineš! Krš. Nelandyk po kluoną: pagaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
tilvikas — tilvìkas sm. (2) [K], Š, DŽ zool. 1. Sut, N, I, MitI315, RtŽ, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ karvelių didumo pelkių ir vandenų pakrančių balsingas paukštis ilgu snapu: Krantinis tilvikas (Tringa hypoleucos) T.Ivan. Brastinis tilvikas (Tringa… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias